- velniava
- velniavà sf. (3a) Š, DŽ, KŽ, (3b) 1. col. KGr84, K, LsB350, J.Jabl, L, Rtr velnių būrys: Klebonas visą laiką rengėsi pradėti žūtbūtinę kovą su burtais ir prietarais (teko jam tokia pabalių, miškų ir ežerų parapija, velniavos apsėsta), bet vis neprisirengė K.Bor. Meluodama ir velniava suerdėtų rš. Visos deivės pagonų – velniava (orig. welnawa) WP150. ^ Grūdas kai velniavà OG166. 2. col. Ck menk. padaužų, nenaudėlių gauja. 3. L, ŠT270, Rtr piktas darbas, pokštas, velnystė: Jis vienas gaudė arklį už pavadžio. Arklys galėjo žmonėms velniavų pridaryti J.Sav. Visokias vélniavas krėsti NdŽ. ║ blogos mintys: Ir juo toliau jis ėjo, juo labiau į galvą lindo visokia velniava J.Ap. Tą vélniavą iš (savo) galvos išblaškyti NdŽ. 4. BŽ610, DŽ, NdŽ velniškas, blogas dalykas; didelė netvarka: Velniavà tę daros Jrb. Iš tavo darbo velniavà išėjo Kt. Kap tu čia suarei, tik vel̃niavą padarei Kt. Velniavà yr, i gan, gyvas žmogus į žemę nelįsi Trk. Užėjus buvo tokia velniavà – reikėjo varyt [degtinę] Žg. Koki čia velniavà, kad neduodat pusryčių! Brs. Kokią velniavą tu vakar ten užvirei, a? rš. Ir kaip ilgai tęsis šitoji velniava! – atsistodamas nusikeikė Vilius I.Simon. ║ DŽ, NdŽ kebli padėtis, sunkumas, pavojus: Papuoliau į tokią vel̃niavą Gs. Jis jau ištisus metus buvo lagery išbindzinėjęs, – sunykęs ir sumenkėjęs, krunkščiąs ir prunkščiąs, perėjęs visokią velniavą B.Sruog. Iš kokių spąstų išsisukelavo! Iš kokių velniavų gyvas išlįsdavo! rš. 5. su mistika susijęs dalykas: Spiritizmais, okultizmais ir visokiomis velniavomis prikimšta galva, jis dėjosi aiškiaregiu, pranašu, sudvasintu žmogumi V.Myk-Put. Viduramžiška velniava dabar yra labai madingas reiškinys K.Kors.
Dictionary of the Lithuanian Language.